šluostyti


šluostyti
šlúostyti, -o (-ija, -yja), -ė (-ijo, -yjo) tr. K, Š, Rtr, , FrnW, ; SD1163,184, SD377, H, R, , ŽCh105, Sut, N, M, L 1. kuo nors braukant valyti, daryti švarų: Iš pašukų abrūsai – burneles šlúostėm End. Tu mazgoj, aš šlúostysiu Aps. Turiu dvi panosines – nosį šlúostau Antr. Per trejus metus nei galvos šukuosi, nei burnos prausi ir nagų nešluostysi Žem. Kaip rėkė, su toms rankoms tą burną šlúosto Trk. Iššlaviau aslą, nušluosčiau stalą, daba bengu langus šlúostyti Vkš. Im' autą ir šluõstai stalą LzŽ. Nėr kuom šlúosto stalelis, nežinau, kur skepetas dėjau Ant. Vakar šlúostėm kuknią, taisėm Žeml. Kaminą šlúostė i nuejo, nudulkinęs šluotą Lk. Kaminą ir pakriautį tankiai turi šluostyti S.Dauk. Liuktai nešluostyti, del to i nedega [ugnis] Žr. [Širmukas] mojavo galvą ir be perstogės šluostė uodega savo šonus, visus musėmis ir gyliais aplipusius J.Bil. Antrą kartą turiat savo aulius šluostyti, kad viešnės bei slyvai aiškiai pražys S.Dauk. Šluostijau (Šluostyjau KlvD332) veidelį lelijos lapeliu RD170, N92. Oi mergele, lelijėle, kuoj burnelę šluostei, ar žaliais šilkeliais, ar margais kartūnaičiais? LTR(Smn). Tie dideli ūsai, leliumai, torielkėlėm šluostyt bus gerai LTR(Mrj). Juk visi nuogi gimėme, tegul vieną motina šilku, kitą skarmalu šluostė P.Cvir. Pusgyvį vyrutį vis globodama verkė ir jo kiaušę permuštą mazgodama šlúostė K.Donel. Būrui taip, kaip ir ponaičiui, kad susiderkia, reik su marškonio sklypu pasturgalį šlúostyt K.Donel. Pradėjo ašaromis vilgyt kojas Jo ir plaukais galvos savos šluostė DP476. Pats sau vandenį lėjo varinėn, pats dėl kurio gi vieno [mokytinio] mainė, prausė, šluostė SPII183. Pradėjo mazgot kojas mokytinių ir šluostyt jas prastyra, kuria apsijuosė Ch1Jn13,5. Nešluostyk burną mazginiu – gausi barzdotą vyrą LTR(Klp). Kad kavalierius nebūtų rauplėtas, reikia greitai šluostyt stalą LTR(VšR). ^ Kad atsikosėsi, būsi kaip kaminą šlúostęs Kl. Vaikeli, aruodo su kepure nešlúostyk, o staldo su šake negrandyk – gerai gyvensi Krž. | refl. tr., intr.: Rankšluostis kožną savaitę buvo pakeistas, bi į kokį nešlúosteis End. Burnai šlúostytis [rankšluosčius] tai aš egluke ausdavau – labai minkštūs būna Pv. Čia pat prie lovos sėdėjo dar trys moterys ir priejuostėmis šluostėsi sau veidus J.Bil. Padėjau maišą pri durų kojums šlúostyties Vkš. [Kalakutas] šluostėsi snapą į krūtinės pūkus . Par motulę buvai, prauseis vandenėliu, šlúosteis abrūseliu, ė až to našlelio prausies ašarelėm, šlúostysies rankelėm (d.) Švnč. 2. NdŽ kuo nors braukant šalinti (skystį, purvą, dulkes ir pan.): Ašaros eina [iš akių], tai reikia šlúostyt Šlčn. Reikėjo dirbti, prakaitas eis – šlúostysi prakaitą Slnt. Aš nežinau, graži sesute! ar šluostei ašaras varguos Mair. Žalio šilko skepetėle ašarėles šlúostė DrskD220. Eik še, mergelė, duok ma[n] kuskelę, šlúostysiu prakaitėlį JD129. Rugelius maliau ir gailiai verkiau, į rankovėlę ašaras šluosčiau DvD147. Kraujus šluostei sūnaus tavo SGII76. Dulkėms šlúostyti skarelė, šluotelė NdŽ. Dulkes nuo stalo šlúostyti 1. Su sparnu šlúostau miltus J. | prk.: Ant ežero vėjelis sniegą šluosto T.Tilv. | refl. tr.: Šlúostytis prakaitą nuo kaktos NdŽ. Verkia, šlúostos ašaras, šlúostos Klt.refl. vanotis: An palų susėdę šluotelėm šlúostosi LzŽ. 3. šnek. braukant imti, semti, glemžti: Miegas vokyčiai šlúostė Pj. Jis greit nuo arklio ir pradėjo tuos pinigus šluostyt LTR(Kp).
◊ ãšaras šlúostyti guosti: Yra kuo pavargėliams ašaras šluostyti Pt. Nesirūpink, neverksiu, o jei tektų verkti, tu man ašarų nešluostysi V.Krėv. Neverk, neverk, našlaitėli, – nieks tau ašarų nešluostys S.Nėr. Kas gi bešluostis mano gailias ašarėles? (rd.) Šmn. Bobai ašaras šluostyk, tai dar daugiau jų išspausi KrvP(Bt).
negebė́ti su kója nósę šlúostyti būti nesubrendusiam, mažam: Šis, negebąs su koja nosės šluostyti, drąsiai atsakė MitII114(M.Valanč.)
nósį šlúostytis gražintis: Piršliai važiuoja su skambalu, tai panos išgirdę nósis šlúostos Grz.
padùs šlúostyti vergiškai tarnauti: Mes, belaukiai, didžialaukiam padùs šlúostėm Prn.
prãkaitą šlúostytis labai jaudintis: Valsčiuje kai pasisodino, visą laiką prakaitą šluosteis A.Gric.
snárglius šlúostytis verkti: Palauk, krupi, šlúostysys dar snárglius! Krš.
sùbinę šlúostyti vlg. pataikauti, žemintis: Marčiums subinių̃ nešlúostysiu Rs.
ùžpakalį šlúostyti vlg. prižiūrėti, globoti: Pinigus tam paliksma, kas ùžpakalį šlúostis Pnd.
\ šluostyti; apšluostyti; paapšluostyti; atšluostyti; įšluostyti; iššluostyti; nušluostyti; pašluostyti; peršluostyti; prašluostyti; prišluostyti; sušluostyti; užšluostyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • šluostyti — šlúostyti vksm. Dùlkes šlúostau drėgnu skùduru …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pašluostė — pašluõstė sf. (2) 1. Nm, Rs, Žž, Lzd skuduras, mazgotė kam šluostyti: Paimk kokią pašluõstę ir nubrauk nuo stalo dulkes Rm. Iškėlė atsargiai iš vandens ir padėjo ant šlapių pašluosčių Mš. Valgomajam ant stalo [stovi] didelis virtuvas, šlapiom… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kuska — ×kuskà (l. chustka, brus. xycткa) sf. (2) K 1. didelė stora skepeta apsigaubti, skara: Pasiimk tą tūbinę kuską apsisiausti Ms. Pasiimk kùską, galia lyti Žd. Apsisiautusi su kuska, ir valkiojas, atrodo, ka didžiausias speigas būtų Vvr. 2. Klp… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pašluostyti — tr. K, Š, Rtr, KŽ; R40, MŽ54, N 1. kuo nors braukant pavalyti: Pašluostyti indus NdŽ. Grindys nešvarios, pašluostyk Trk. Morkuvienė kyštelėjo nosį prie vieno lango, prie kito, dar stiklą pašluostė, kad geriau matytųsi J.Paukš. Pavasarį tokį… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prašluostyti — tr. K, Skr 1. Sut, N, NdŽ, FrnW kuo nors braukant pravalyti: Prašluostau akis SD292. Palauk, neskubėk, aš čia prašluostysu, i praeisi, nepripėduosi Krš. Prašluostyk žemę ir papilk ant daiginimo salyklą J. | refl. tr. NdŽ: Akuliorus prasišluostė,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • rankšluostis — rañkšluostis sm. (1) Š, DŽ, Lkm rankoms, veidui ir kūnui šluostyti pailgas, siauras audeklo gabalas: Rañkšluostis burnai, rankoms šluostyti J. Linus verpdavo plonai, ausdavo drobeles plonas, rañkšluosčius LKT185(Čk). Savo raštų įvairumu… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Liste Swadesh Du Lituanien — Liste Swadesh de 207 mots en français et en lituanien. Sommaire 1 Présentation 2 Liste 3 Voir aussi 3.1 Bibliographie …   Wikipédia en Français

  • Liste Swadesh du lituanien — Liste Swadesh de 207 mots en français et en lituanien. Sommaire 1 Présentation 2 Liste 3 Voir aussi 3.1 Bibliographie …   Wikipédia en Français

  • Liste swadesh du lituanien — Liste Swadesh de 207 mots en français et en lituanien. Sommaire 1 Présentation 2 Liste 3 Voir aussi 3.1 Bibliographie …   Wikipédia en Français

  • Lituanien (liste Swadesh) — Liste Swadesh du lituanien Liste Swadesh de 207 mots en français et en lituanien. Sommaire 1 Présentation 2 Liste 3 Voir aussi 3.1 Bibliographie …   Wikipédia en Français